Muzikos ir įvaizdžių kolekcionierius
2017 . 05 . 16
Tekstas: Mantė Jaruševičiūtė; nuotraukos: Lina Jushke

Kol su muzikos selektoriumi ir kolekcionieriumi, vienu iš „Rugged’n’Raw“ komandos narių Gražvydu Ivaškevičiumi kalbėjomės vienoje Vilniaus kavinėje, jis šiltai pasisveikino ir apsikabino mažiausiai su penkiais žmonėmis. „Drabužis yra tik asmenybės priedas. Manau, kad visose gyvenimo situacijose reikia būti savimi ir pasikliauti savo vidine emocija“, – matant, kaip šiltai ir paprastai jis bendrauja, kaip pasakoja apie gyvenimo patirtis, pasidaro visai nesunku tuo patikėti.

 

photo17

 

Muzika

 

Muzika gyvenime yra mano oras, kraujas ir pagrindinė varomoji jėga. Ji suformavo tiek mano asmenybę, tiek įvaizdį, tiek ir gyvenimo būdą. Negaliu išskirti vieno muzikos stiliaus, savo kolekcijoje turiu įvairiausių laikotarpių atstovų. Kasdienybę formuoju klausydamasis skirtingų atlikėjų, muzikos atšakų ir pakraipų. „Metallica“ buvo ta grupė, nuo kurios pradėjau kolekcionuoti muziką – visų man patinkančių grupių vinilus, kompaktines plokšteles, plakatus, marškinėlius, koncertų atributus.

 

Save pavadinčiau ne didžėjumi, o tiesiog muzikos selektoriumi – niekada nesistengiau viską miksuoti kaip tikras „house“ ar panašios muzikos profesionalas. Kadangi groju eklektišką muziką, labiau orientuojuosi į muzikos „bangavimą“. Groju iš vinilinių plokštelių. Vinilas – pirmasis muzikos formatas, su kuriuo susipažinau augdamas. Kiekviena plokštelė turi savo voką, kuris neretai yra lyg paveikslas, meno kūrinys. Tas jausmas, kai paimi plokštelę, nutaikai adatą tam tikram kūriniui, išgirsti traškėjimą, yra vienas iš puikiausių pasaulyje. Šiomis dienomis kas antras vaikinukas gali būti didžėjumi – pasistatyti kompiuterį ir groti iš laikmenos. Grodamas žmonėms noriu jiems perteikti savo emocijas – tą akimirką užplūstantį džiaugsmą, šypsenas, visą kūną užliejantį pozityvą. Mano ateitis taip pat priklauso nuo muzikos.

 

2

 

Asmeninis stilius

 

Mano stilius – visiškas chaosas. (Šypsosi). Kadangi užaugau klausydamasis skirtingų muzikos grupių, kiekvienos atstovaujamas stilius padarė įtakos mano aprangai. Kiekviena muzikos grupė savo emocijas perteikia ir sceniniu įvaizdžiu. Man patinka eklektiška apranga, sakykime, kai krepšinio bateliai dėvimi su motociklininko džinsais, klasikiniu švarku ir keturiasdešimtųjų skrybėle. Tad tai, kaip pabudęs ryte jaučiuosi ir kokios muzikos klausausi, atsispindi ir tos dienos drabužiuose. Man patinka ir keturiasdešimtųjų džiazo, svingo akcentai, darbininko stilius, penkiasdešimtųjų rokenrolas su baltais marškinėliais, užraitytais džinsais ir baltomis kojinėmis, septyniasdešimtųjų ska, pankrokas ir psichodelinis rokas…

 

Jei cinkelio iš ryto nepagaunu, rengiuosi taip, kaip yra patogu ir nesudėtinga, pavyzdžiui, klasikinį tamsiai mėlyną „Adidas“ sportinį kostiumą, „Superstar“ sportbačius. Iki šių dienų negaliu išaugti iš krepšinio batų – juos dėvėdamas jaučiuosi taip pat gerai, kaip jaučiausi prieš penkiolika ar dvidešimt metų.

 

1

 

Tendencijos

 

Mano požiūris į tendencijas yra teigiamas – jei pasaulyje neegzistuotų tendencijos, mes neturėtume stiliaus raidos. Mada yra vienas didelis užburtas ratas, kuriame įsimaišo ir tam tikros esamojo periodo detalės. Pavyzdžiui, jeigu devyniasdešimtaisiais kažkas nebūtų sukūręs to meto drabužių, galbūt dabar mes neturėtume hipsterių. Galbūt po dar dviejų dešimtmečių kažkas mėgins kopijuoti ir juos.

 

Mada ir kopijos

 

Mada kaip tokia domėtis pradėjau jau devintoje klasėje. Kiekvieną savaitgalį su tėvukais važiuodavome į Kauną, kur jie nupirkdavo vieną kitą šmutkelę. Mano mama – labai pedantiška moteris, ji visad pabrėždavo, jog batai turi būti labai tvarkingi. Taip iki šiol, nusipirkęs drabužių, juos saugau taip, kad jie kuo ilgiau tarnautų ir būtų nepriekaištingos išvaizdos. Jau tada man patiko kurti tokį įvaizdį, kuris iššauktų reakciją – nesvarbu, ar ji būtų teigiama, ar neigiama. Norėjau šokiruoti draugus, mokytojus, parodyti, kad aš irgi galiu būti kitoks, nenorėjau būti panašus į savo aplinkos žmones. Nors šiais laikais būti panašiam į kažką kitą nėra nuodėmė – juk pats savo eklektišką stilių susikūriau iš buvusių ir esamų ikonų – „viskas yra kopijos kopijos kopija“.

 

3

photo64

 

Visą istoriją skaitykite gegužės mėnesio „Lamų slėnio“ numeryje (20 p.)

 

{FINDME}http://www.lamuslenis.lt/wp-content/uploads/photo17.jpg{/FINDME}