Kuo kvepia sapnai?
2017 . 09 . 06
Tekstas: Algė Ramanauskienė; nuotraukos: Lina Jushke

Ar žinote tą jausmą, kai tamsoje žvelgi į niekur ir mintimis klajoji po tamsiausias vaizduotės kertes? Rašydama pasaką vaikams „Sapniukas Liukas ir sidabrinis kabliukas“ Viltė Sabalienė svajojo sukurti asmeninį miego draugą kiekvienam vaikui, kuris nuramintų ir kas vakarą kviestų naujam nuotykiui. Tačiau parašiusi paskutinį sakinį debiutuojanti rašytoja suprato, kad knygai trūksta to paskutinio kabliuko – juo tapo Sapniuko Liuko miego kvapas, sukurtas kartu su „Kvapų namų“ meistre Laime Kiškūne. Taip gimė pirmoji lietuviška knyga su specialiai jai sukurtu į gražiausius vaikystės sapnus sugrąžinančiu kvapu.

 Photo69

 

– Tai kuo gi kvepia vaikystė, Vilte?

 

– Vaikystė man kvepia šviežiu pienu, pievomis, ką tik sugrėbtu šienu ir nokstančiais pomidorais.

 

– Kokius savo vaikystės kvapus prisimeni?

 

– Mano vaikystė buvo labai dvilypė, todėl ir jos kvapas – kontroversiškas. Turėjau dvi kaip diena ir naktis skirtingas močiutes. Kadangi mano tėvai manęs susilaukė labai jauni, natūralu, kad daug laiko leidau su seneliais. Miesto senelių namai visuomet kvepėjo virintais skalbiniais, močiutės plaukų laku ir tuo salsvu plastiko kvapu, kurį skleisdavo telefono aparatas. Kaimo senelių uostas turėjo visą puokštę kvapų – nuo prikaitusio šiltnamio su besirangančiais pomidorų ir agurkų ūgliais, puraus juodžemio, šviežio pieno ir medaus, mediniu šaukštu maišomis saldžios obuolienės iki seno jaukiu pelėsiu trenkiančio sodo namelio, alavinių kareivėlių, gausybės skaitytų ir suskaitytų knygų ir šaldo šulinio vandens kvortos.

 

21272158_1893196064040744_6277891812186912836_n 21272172_1893196844040666_3310987999931326169_n 21272396_1893196140707403_299500347508224588_n

 

– Kaip parašius pasaką kilo idėja sukurti ir jai skirtą kvapą? Ką maži pasakos skaitytojai galės su tuo kvapu daryti?

 

– Kvapai mane domina jau beveik dešimtmetį, esu lankiusi įvairus kursus, daug skaičiau ir domėjausi aromaterapija, skirtingų kvapų išgavimo technologijomis. Tai yra mano aistra, todėl labai natūraliai kvapo tema įsisuko ir nugulė Sapniuko istorijoje. Neslėpsiu, noras sukurti ir prie knygos pridėti kvapą buvo didžiulė finansinė rizika, ilgai svarsčiau, ar žmonės supras, ar jiems to reikia – tačiau nugalėjo ambicija sukurti kažką išskirtinio, kažką taip nuo pradžių iki galo artimo mano širdžiai. Vėliau iškilo nemažai problemų – spaudos ir distribucijos partneriai bijojo apsiimti, visi lyg sutarę kartojo „mes taip nesame darę“, bet mane tai tik dar labiau įkvėpė. „Tai padarykime!“ – kartojau ir pasiekiau savo.

 

Kvapas yra skirtas kurti vakaro, miego ritualus. Norėjau sukurti tėvus ir vaikus suartinančią, po dienos įspūdžių nuraminančią tradiciją, knygoje ji apipinta dar ir savotiškos misijos burtais. Pasitepi delniukus ramaus miego kvapu ir sapnuoji gražiausius sapnus – toks mažojo buteliuko užmanymas.

 

– Kaip kvapai veikia sapnus – ką įdomaus apie tai sužinojote, atradote, išgirdote iš kvapų architektės Laimės Kiškūnės?

 

– Laimė yra ištisas išminties lobynas. Įdomiausia turbūt tai, jog Laimės dukrai dar esant mažai, ji jai pasakodavo istoriją apie sapnų planetą ir sidabro gijas, jos delnus tepdavo specialiu raminančiu, migdančiu mišiniu. Pasirodo, mano vizija ir Laimės gyvenimo istorija visą laiką važiavo tame pačiame traukinyje. Dirbti drauge mums buvo labai paprasta, ji tiksliai suprato, kokio kvapo noriu ir iš pirmo karto pataikė. Daug kalbėjome apie skirtingų tautų miego ir sapnų kultūras, apie mistinius padarus ir dar mistiškesnius augalus, randamus tik vienoje ar kitoje atšiaurioje terpėje. Laimė yra svajonių pašnekovas.

 

21317594_1893196547374029_7216322153327311868_n

 

Visą istoriją skaitykite rugpjūčio mėnesio „Lamų slėnio“ numeryje (16 p.)

 

{FINDME}http://www.lamuslenis.lt/wp-content/uploads/Photo69.jpg{/FINDME}