Išvirkščia pasaulio pusė. Su kuo konkuruoja rojus?
2017 . 03 . 09
Tekstas: specialiai iš Naujosios Zelandijos Agnė Pačekajė; nuotraukos: asmeninis archyvas, Saulius Pačekajus.

Dievas, sukūręs pasaulį, septintą dieną ilsėjosi tik todėl, kad sutaupė daug laiko kurdamas Naująją Zelandiją. Tiesiog dūrė pirštu į gražiausias iki tol sumeistrautas šalis, jos sušoko į didelę kokteilinę, tada jis truputį paplakė indą ir gautą masę išpylė Ramiajame vandenyne šalia Australijos. Vėliau daugybę kartų Zelandija, tarsi visos Žemės mini versija, buvo pripažinta gražiausia pasaulio valstybe. Reikėjo iš arti įsitikinti, ar liaupsintojai neperdeda.

 

FullSizeRender

 

10 faktų apie Naująją Zelandiją, kuriuos visai smalsu sužinoti

 

1. Vienam šios šalies gyventojui tenka po dešimt avių. Tokia žmonių skaičių lenkianti avių populiacija yra unikali – labiau avistikuotos valstybės pasaulyje nėra. Štai kodėl važiuojant automobiliu, nenušienautų pakelių nesimato. Vietiniai gyventojai turi gyvas, pūkuotas žoliapjoves.

2. Tai labiausiai nuo Lietuvos nutolusi valstybė, o sostinė Velingtonas – labiausiai nuo mūsų nutolęs miestas. Dar ten

 

viskas atvirkščiai sezonų prasme. Kai Lietuvoje spaudžia žiemos šaltis, Zelandijoje – vasara. Ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, sausį ten galite išvysti dobiliukus, pienes, plukes, įspūdingus lubinų laukus, žiedais apsipylusias liepas, tik apie gydančias liepžiedžių galias vietiniai nėra girdėję.

 

3. Šikšnosparniai yra vieninteliai zelandietiškos kilmės sausumos žinduoliai. Visus likusius atgabeno maoriai ir europiečių kolonistai. Galime tik įsivaizduoti, kaip nusivylė šikšnosparniai, metų metus absoliučiai neinvestavę į išvaizdą ir vistiek laimėję gražiausių salos žinduolių rinkimus, o vieną dieną susidūrę su nokautuojančia realybe.

 

4. Nesvarbu, kuriame mieste ar kaime esate Naujojoje Zelandijoje, jūs niekada nebūsite nutolęs nuo paplūdimio daugiau nei 128 km.

 

5. Kuo paukščiai kiviai panašūs į tarybines moteris? Moterys, atstovėjusios eilę prie deficitinių produktų, tampydavo košmariškai per dideles terbas. O kivių kiaušiniai prieš juos išperint, sudaro net penktadalį paukščiuko kūno svorio.

 

6. Mūsų ilgiausias žodis „Nebeprisivideotinklaraštininkaujantiesiems“, kurį sudaro 43 raidės, išvydęs maorių „Taumatawhakatangihangaoauauotameteaturipukakapikimaungah-oronukupokaiwhenuakitanatahu“ (reikšmė – apie Tamatėjoje gyvenusį vyrą, žinomą kaip žemių valgytojas, gebėjusį praryti kalnus ir galėjusį pasigirti dideliais keliais, bei mokėjusį groti nosimi it fleita savo artimiesiems) iš pavydo viduriuotų tiek pat parų, iš kiek raidžių sudarytas konkurentas – net 85.

 

7. Naujojoje Zelandijoje nėra gyvačių ir beveik nėra korupcijos. Na gerai gerai, korupciją, tarsi kokią kartą į šimtmetį padangėje suspindinčią kometą, vienas kitas šalies gyventojas išvysta, bet vistiek tai šalis, kurioje mažiausiai korupcijos pasaulyje.

 

8. Zelandija labai keistai elgiasi su tėvais, kurie nutaria vaikams suteikti originalius vardus. Pavyzdžiui, tėvai, kurie bandė pavadinti atžalas tokiais vardais kaip Liuciferis, Pelenė Grožio Žiedas, Storas Berniukas, Bendrasis parengimas, teisme net gavo baudas. Užtat tie, kurie pavadino savo mažylius Numeris 16, Mesijas, Autobuso Prieglauda, Vidurnakčio Šardonė ir Smurtas, nesulaukė jokių priekaištų.

 

9. Tai vėliausiai žmonių apgyvendinta pasaulio teritorija. Tačiau į ją tikriausiai persikėlė drąsiausi, nes būtent čia, Kvinstauno mieste, buvo 1988 m. pirmą kartą nušokta su guma nuo Kawarau tilto.

 

10. Trečdalį šalies teritorijos sudaro nacionaliniai parkai. Štai kodėl kone kiekvieną kartą pažvelgęs pro automobilio langą, atrodo, kad važinėjiesi atviruke.

 IMG_5309.

 

Apie iš siaubo gimstantį grožį

 

Galime pykti ant žemės drebėjimų, nuolat pridarančių Zelandijai žalos (paskutinis, siekęs net 7 balus pagal Richterio skalę, šalį supurtė vos praėjusių metų lapkritį), bet tai, ką pamatėme Rotorujoje, Wai-O-Tapu terminiame parke (regionas, kuris garsėja geizeriais, karštomis versmėmis, žemės drebėjimas ir vadinamaisiais karštaisiais ežerais), atėmė žadą, o pasivaikščiojimas po visų „Fairy” ploviklio spalvų karštųjų ežerų parką priminė nežemišką sapną.

 

Ežerai susiformuoja iš karštųjų versmių, jų nuolat besikeičiančią spalvą lemia juose tuo metu dominuojantys cheminiai elementai Taigi net ryškiai oranžinis ežeras, pasikeitus cheminių elementų persvarai jame, gali virsti salotų lapo žalumo. Tai yra gražiausi gamtos kūriniai, kuriuos kada esu mačiusi ir galbūt matysiu.

 IMG_5354

 

Apie zelandietišką vasarą

 

Ką daro atostogų išsiilgusi ir lagaminą į saulėtą Zelandiją pakuojanti mergina? Įsideda dvejus šortus, penkias sukneles, įdegio kremų, likusių nuo prastos lietuviškos vasaros, dvi poras maudymukų. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, aš tai merginai pasakyčiau klausyti mamos, kuri visais atvejais pataria nepagailėti vietos lagamine šiltiems megztiniams. Dar tai merginai, į lagaminą grūdančiai dvejas basutes, patarčiau įsiklausyti į tai, kaip vietiniai Zelandijos gyventojai-maoriai, interpretuoja savo tėvynės pavadinimą. Aotearoa reiškia „Ilgo balto debesies žemę“. Šis tankus lietingas debesis ypatingai užsispyręs kabėjo virš galvų Pietų saloje, apkartindamas žygį link Franzo Jozefo ledyno (pasirodo, tame regione lyja daugiau nei 300 dienų per metus). Kortas švininiai debesys sumaišė ekskursijoje į vieną garsiausių pasaulio turistinių objektų – Milford Sounds fiordą, garsėjantį į Tasmanijos jūrą smingančiomis uolomis ir jomis tekančiais kriokliais. Kelionė iki tikslo autobusu su minia smirdančius bulvių traškučius ryjančių turistų truko daugiau nei 4 valandas, o atvykę į keltą, pro lietaus merkiamą stiklą stebėjome gamtos didybę, kurios iš lietaus debesies kyšojo tik tiek, kiek tą dieną mums buvo lemta pamatyti.

 

IMG_5866

 

Apie šalį, kurioje per vieną dieną pabūni ir Pietų Prancūzijoje, ir Islandijoje

 

Užtat saulėtos dienos buvo įvertintos su kaupu. Pavyzdžiui, vietinis regionas Bay of Islands, žavintis laukinėmis austrėmis aplipusiomis uolomis, kyšančiomis iš vandenyno kone kiekviename pliaže. Arba gėlėmis ir palmėmis apsipylusi Waiheke sala, garsėjanti erdviais balto smėlio paplūdimiais, aplink kuriuos sutūpusios puikuojasi vietinių turtuolių vilos. Nekarštos, bet saulėtos dienos hipsterių mieste Kvinstaune (kalnuotumu primena San Franciską) su fantastiška žydro, kalnais apjuosto Wakatipu ežero panorama, po liūčių etapo atrodė lyg palaima. O kur dar kalnų grandinių apjuosti vynuogynai, grožiu konkuruojantys su levandų laukais, ar šalia tyvuliuojančiais dangiško skaidrumo ežerais? Iš saulėtų, bet šaltų patirčių išskirčiau pasiplaukiojimą jachta Taupo ežeru. Jei ne kapitono įteiktas storas pūkinis pončas (beje, labai gera idėja lietuviškoms vasaroms, gal net verslo planas), po pramogos būtų atsinaujinusi ne tik sloga, bet gal ir išsivystytų plaučių uždegimas. Bet paplaukioti privalėjom. Šis ežeras – didžiausias šalyje (ilgis – 46 km!), susidarė išsiveržus Taupo vulkanui. Po šio įvykio pelenai uždengė dangų ir šis juodulys matėsi Kinijoje ir net Romoje.

 

IMG_6152.

 

Apie brangų filmą, kuris į šalies biudžetą nesustoja dėti aukso kiaušinių…

 

Visiems, kurie skaitė Džono Ronaldo Ruelio Tolkino knygas „Žiedų Valdovas“ ir dar labiau tiems, kurie matė pagal tas knygas kino režisieriaus Piterio Džeksono pastatytus ir būtent Zelandijoje susuktus filmus, ši šalis yra paruošusi puikią atrakciją – ekskursiją po Matamata regione įsikūrusį hobitų (nedidelio ūgio personažai plaukuotomis kojomis) miestelį Hobitoną, sudarytą iš 39 žemėje iškastų namelių, į kuriuos veda apvalios durys. Vietą dekoracijų statyboms trilogijos kūrėjai atrado skraidydami malūnsparniu ir iš viršaus stebėdami avių nutūptas žalias kalvas. Filmai į šalies biudžetą atnešė apie 200 milijonų pajamų, bet aukso kasykloje toli gražu nesibaigė auksas. Filmavimo vietas, iš arti pamatyti veržiasi begalės filmo fanų, kitaip dar vadinamų Tolkino turistais – Hobitoną kasmet aplanko beveik 50 tūkst. žmonių. Dar daug ekskursijų rengiama važinėjant stebėti gamtos vaizdų, kur irgi žygiavo „Žiedų valdovo“ trilogijoje filmavęsi aktoriai. Nenuostabu, kad Zelandijoje net buvo įkurtos Žiedų valdovo Ministro pareigos!

 

IMG_6702

 

… ir pigią plastinę operaciją

 

Jei atvirai, vykdama į šią ekskursiją net truputį gailėjau pinigų, išmetamų dalykams, kurie yra hiperturistiški. Tačiau tas ministras Hobitauno teritorijoje tikriausiai leidžia smegenis paralyžuojančias dujas, kad skeptikai, peržengę stebuklingo miestelio duris, atsiverstų į doros kelią. O kaip kitaip paaiškinti, kad suvenyrų parduotuvėje, iki ekskursijos po hobitų miestelį likus penkioms minutėms, mirk gyvenk užsimaniau elfių ausų? Iš tiesų į parduotuvę užsukau sušilti (buvo vos 17 laipsnių šilumos) ir apdžiūti (liūtis vos per kelias minutes buvo be gailesčio perliejusi mano neperliejamą striukelę), bet idėja ekskursiją praleisti pasipuošus ausimis, kuriomis puikavosi kiti populiarūs filmo personažai-elfai, ypač gražioji aktorė Liv Tyler, mane užvaldė tarsi meilė iš pirmo žvilgsnio. Begalės ausų gulėjo dideliame krepšyje, kainavo 11 Zelandijos dolerių (apie 7 Eur, kaip už gumos gabalą, gerokai per daug). Bet tokie pirkiniai labai praverčia karnavaluose. Juk praverčia?

 

Jau po valandėlės, sausakimšu autobusu važiuodama į hobitų filmavimo vietą, triumfavau.  Klausimų, kur gavau ausis, sulaukiau begalės. Prašymo parodyti, kaip jas užsidėti – dar panašiai. Turistai pagarbiai sekė ausų aprengimo procesą, viena raudonplaukė australė pareiškė, kad norėtų tokių tikrų, vaikinas iš Pietų Korėjos patikino, kad tai visai įmanoma, nes jo pusseserė panašias pasidarė ištekėjusi už plastinio chirurgo. Mano ilgaausiškus selfius prie hobitų namelių stebėjo pagarbi minia. Esu tikra, kad po ekskursijos, pusės ausų krepšyje nebeliko.

 IMG_6128rojus. supynes vynuogunai

 

{FINDME}http://www.lamuslenis.lt/wp-content/uploads/vynuogunai.jpg{/FINDME}