Dvidešimt kūrybos metų
2017 . 05 . 04
Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė; nuotraukos: M. Ežerskis ir asmeninis archyvas

Dizainerių Ievos Ševiakovaitės ir Jolantos Rimkutės duetas šiemet švenčia dvidešimtmetį! Per tą laiką pasaulį išvydo du judviejų kūrybiniai kūdikiai – prekės ženklai „Baltai“ ir „LT identity“. Šiandien su kūrėjomis kalbamės apie ūkanotu oru, lietumi, miškais ir lietuviškumu kvepiantį ilgą judviejų mados kelią, įkvėpimus bei modernų lietuviškosios kultūros atgimimą madoje.

 

– Ieva, Jolanta, papasakokite, kaip atrodė bendros jūsų kūrybos dvidešimtmetis? Į kokius įdomiausius nuotykius patekote?

 

– Dvi jaunos entuziastingos studentės pradėjo kurti kolekcijas kartu ir ieškoti savo kūrybinio braižo. Pavykdavo lengvai susikalbėti – mudviejų estetika ir grožio supratimas buvo labai artimi, o madoje atsiradęs minimalizmas tapo mūsų šūkiu: „Mažiau yra daugiau“. Pabaigusios studijas abi padirbėjome lengvosios pramonės fabrikuose, ten įgavome gamybinės bei praktinės patirties. Nenutrūkstamai ieškojome savo braižo, kiekvienoje kolekcijoje daug eksperimentavome su medžiagomis, faktūromis, spalvų deriniais, stengėmės atrasti kažką naujo, dar nepažinto. Iki prekės ženklų „LT identiy“ ir „Baltai“ atsiradimo nuėjome kūrybingai smagų kelią! Klausėme savęs, kas yra lokalus dizainas, kuo mes kitokie, ką reiktų akcentuoti? Po septynerių metų darbo pasirinkome savo kryptį. Taip 2013-aisiais gimė pirmoji „LT identity“ kolekcija. Ją kurdamos supratome, kad klausimų turime kur kas daugiau nei atsakymų. (Juokiasi).

 

– Kaip per pastaruosius dvidešimt metų keitėsi lietuviška mada, lietuvių skonis?

 

Iš kitų šalių atvykę kolegos, draugai pastebi, kad anksčiau moterys rengdavosi puošiau. Šiuo metu ypač populiarus patogumas, paprastumas. Pastebime ir greitosios mados karaliavimą. Žmonės tampa vis drąsesni, jie nebijo eksperimentuoti, derinti įvairaus stiliaus drabužius, atrodyti unikaliai. Smagu tai stebėti ir būti to dalimi! Tačiau tokios mados pasaulyje labai svarbu nepamesti ir savęs.

 

– Papasakokite, kaip pasaulį išvydo prekės ženklai „LT identity“ ir „Baltai“? Kuo jie skiriasi?

 

„LT identity“ – tai nesąmoningai sukurtas prekės ženklas. Sukūrusios ir pristačiusios pirmąją kolekciją supratome, kad jos tema negali sutilpti į vienos kolekcijos rėmus. Daug diskutavome, galvojome, kūrėme, o tai nulėmė šios temos ir prekės ženklo plėtojimą ateityje. Tai lokalaus dizaino pavyzdys. Besigilindamos į tautinį paveldą atradome begalę nepažintų ar pamirštų simbolių, supratome, kad verta gilintis dar toliau ir parodyti, kad be tautinio kostiumo turime ir baltiškąją kultūrą, tradicijas. Prekės ženklas „Baltai“ buvo sąmoningas žingsnis – nutarėme sukurti šiuolaikinio balto įvaizdį. Prie mūsų prisijungė grafikos dizaineris Edvardas Kavarskas, jis sukūrė nesenstantį grafinį sprendimą. Kasmet šį ženklą perskaitome naujai, atrandame jame vis daugiau reikšmių.

 

Abu prekės ženklai skiriasi spalvomis ir charakteriu. „LT identity“ yra pozityvus, žaismingas, iš populiariosios kultūros kilęs prekės ženklas, kuriame interpretuojami lietuviško tautinio kostiumo elementai. Stengėmės aktualizuoti tautiškumą, pritaikydamos jį šiandienai. „Baltai“ kvepia ūkanotu oru, lietumi, miškais ir pelkynais. Tai aplinkos, gamtiškumo įkvėptas kūrinys. Pokytis neatsiejamas ir nuo mūsų pačių, juk „LT identity“ ir „Baltus“ skiria ne vieneri metai!

 

Baltai 2 baltai

 

– Iš ko semiatės įkvėpimo?

 

Įkvėpimas ateina iš aplinkos, sutiktų žmonių, knygų, kelionių. Pastaruoju metu nemažai keliaujame po Lietuvos kaimus ir miestelius. Kiekviena atrasta miesto ar kaimelio detalė užsifiksuoja – negali žinoti, kurią dieną ji taps įkvėpimo šaltiniu! Beldžiamės į archyvus, kalbiname muziejų darbuotojus, čiupinėjame, fotografuojame. Nesame istorikės, taigi atrasta informacija atgimsta drabužių forma.

 

– Savo kūryboje nagrinėjate tautiškumo, savasties temas. Papasakokite, kodėl jums toks svarbus tautiškumas?

 

Esame jauna valstybė, kuriai reikia prisitaikyti globaliame pasaulyje, tačiau kartu neprarasti lokalių savo vertybių. Mums įdomu stebėti, kaip kitose šalyse derinamos tradicijos ir šiuolaikinis dizainas. Lietuvos kultūra turi be galo daug galimybių persikūnyti ir įgauti naujų formų. Atradimus pritaikome kūryboje, o sėkmės ir nesėkmės veda į gilesnes paieškas. Kai tavo kūriniai pasklinda po visą pasaulį, aplanko nepaprastas jausmas: jaunai, tačiau turinčiai be galo gilias tradicijas šaliai atsiveria naujos galimybės prisistatyti pasauliui.

 

– Kalbate apie naujos tapatybės lietuvį. Ką jums reiškia šis žodžių junginys?

 

Savo tapatybę kuriame čia ir dabar. Negalima lyginti vokiečio ir jo tapatybės apibrėžimo, o pagal tą pačią klišę nustatyti, kas yra lietuvis. Naujos tapatybės lietuvis nėra apribotas teritorijos ar geografijos, o ir pats žodis Lietuva įgauna naujų prasmių. Naujos tapatybės lietuvis yra atviras, su pasauliu bendraujantis, savo praeitimi, dabartimi ir ateitimi unikali asmenybė. Neįtikėtina, kiek daug sugebėjome pasiekti per tokį trumpą nepriklausomybės laikotarpį. Norisi drąsiai išsakyti šį džiaugsmą! Nesvarbu, kuriame pasaulio krašte bebūtum.

 

– Ar dviese dirbti sunku? Kaip pasiskirstote darbus, atsakomybes?

 

Dvi galvos yra geriau už vieną, yra su kuo pasitarti, yra su kuo pasiginčyti. (Juokiasi).

 

– O kaip atrodo lietuviškosios mados užkulisiai?

 

Kaip ir visose kitose šalyse: yra simpatijų ir antipatijų, šiek tiek konkurencijos ir pavydo, profesinių komplimentų.

 

 

{FINDME}http://www.lamuslenis.lt/wp-content/uploads/Lt-ID_4.jpeg{/FINDME}