Atsiduoti vandenyno jėgai
2017 . 09 . 19
Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė; nuotraukos: Tadas Sirvidas, Jevgenij Kirilenko

Vieną dieną jie gavo pasiūlymą nedidele jachta, švelniai vadinama „Sunny“, perplaukti Atlanto vandenyną. Po trijų dienų buriuotojai Elvina Juršėnaitė ir jos mylimasis prancūzas Matthieu Rochereau kartu su dviem draugais jau sėdėjo lėktuve, skraidinančiame juos į didžiausią gyvenimo nuotykį ir sudėtingiausią santykių išbandymą. Trys tūkstančiai įveiktų jūrmylių porai leido išgyventi nepamirštamą istoriją ir pažinti vandenyno jėgą.

 

Jevgenij Kirilenko nuotr Jevgenij Kirilenko nuotrauka

 

– Elvina, papasakok apie nuotykį nedideliu laivu perplaukti Atlanto vandenyną.

 

– Visą gyvenimą mane supo vanduo, net tėvai vadindavo žuvyte. Pirma pradėjau plaukioti burlentėmis. Tačiau labai greitai atsirado nenumaldomas noras būti vandenyje ilgiau nei porą valandų. Prieš kelerius metus išbandžiau buriavimą – šis sportas, laisvalaikio leidimo būdas ir darbas vienu metu mane labai sudomino. Nuotykis prasidėjo netikėtai – pasiūlymą gavau gyvendama Tenerifėje. Nieko nelaukusi persiunčiau informaciją savo vaikinui, buriuotojui Matthieu. Tuo metu neturėjau nė vienos laisvos minutės organizaciniams reikalams, buvo likusios tik kelios dienos iki buriavimo egzamino. Tai nutiko birželio pabaigoje, kitą dieną jau turėjome lėktuvo bilietus ir per dieną privalėjome susikrauti daiktus – o po trijų dienų sėkmingai išlaikiusi egzaminą jau sėdėjau lėktuve, skrendančiame į Karibus. Laiko apsispręsti neturėjome, tad neliko nieko kito, tik sutikti. (Šypsosi).

 

– Kur pradėjote savo kelionę ir koks buvo galutinis jos tikslas?

 

– Savo kelionę pradėjome Karibuose, Šv. Martyno saloje. Kelionės tikslas buvo gan tolimas – Atėnai, Graikija. Plaukimas tokio dydžio (11 metrų) jachta, visai neskirta plaukimui per Atlantą, ypač ne sezono metu, buvo didelis išbandymas tiek mums, tiek laivui.

 

Galiu pasidžiaugti, nes pastaraisiais metais kelionių man tikrai netrūko. Buriuoti pradėjau Tenerifėje, laivu apiplaukiau visas septynias Kanarų salyno salas, taip pat teko plaukioti Viduržemio jūros pakrantėmis. Paskutinis plaukimas leido gerai susipažinti su Karibų jūra, mįslinguoju Bermudų trikampiu ir Šiaurės Atlanto vandenynu.

 Tenerife (foto Jevgenij Kirilenko )

 

– Su kokiais žmonėmis susipažinote kelionėje? Kokių įdomių istorijų išgirdote?

 

– Kiekvienos kelionės metu susiduriame bent su vienu išskirtiniu personažu, galinčiu papasakoti begales istorijų… Kalbant apie šią kelionę net nekyla klausimas, kas jis. Tai – Jurijus. Rusų tautybės vaikinas, atsitiktinai atsidūręs Šv. Martyno saloje. Jam kalbant kartais net suabejoji, reiktų juoktis ar verkti. Jurijus ,,padeda“ bendrovei prižiūrėti laivus. Vaikinas su niekuo nepasitaręs sugalvojo, jog mūsų 36 pėdų laivelyje originalus, gamyklinis vairas yra per didelis, dėl to nepatogu judėti aplink. Todėl nusprendė jį pakeisti mažesniu, ne visai tinkančiu šiam laivui. Iš pirmo žvilgsnio skirtumo nepastebėsi, tačiau kai Bermudų trikampyje mus pasivijo 50 mazgų vėjas, o į laivo bortus pradėjo daužytis 4 metrų aukščio bangos, staiga praradę galimybę valdyti laivą, švelniai tariant, neapsidžiaugėme. Tąkart, norėdami pabėgti iš audros, turėjome pasinaudoti atsarginiu rumpeliu, vairalazde. Prireikė dviejų vyrų jėgos norint pakreipti laivą reikiama kryptimi. Šis Jurijaus sprendimas mus privertė sugrįžti atgal į Karibus, pakeisti vairą, šiek tiek sutvarkyti bures ir bandyti iš naujo.

 

– Elvina, papasakok, ką reikia padaryti prieš leidžiantis į tokį gyvenimo nuotykį?

 

– Man asmeniškai psichologiškai pasiruošti nereikėjo, iš anksto nujaučiau, kokie išbandymai mūsų laukia. Tiesa, realybėje viskas vis dėlto buvo sunkiau, nei galvojau. Prieš šį plaukimą tris mėnesius gyvenau laive, su kuriuo kasdien buriuodavome ir treniruodavomės, maniau, kad tikrai gerai žinau, ką reiškia 20 dienų išbūti vandenyje nematant kranto. Tačiau turiu prisipažinti – kiekvienas pamatytas paukštis ar laivas sukeldavo daug gerų emocijų.

 

tadas sirvidas

 

Visą istoriją skaitykite rugsėjo mėnesio „Lamų slėnio“ numeryje (58 p.)

 

{FINDME}http://www.lamuslenis.lt/wp-content/uploads/Jevgenij-Kirilenko-nuotr.jpg{/FINDME}